Senelis kalvis ir ūkininkas, vaikaitis – saugos tarnybos „Argus“ greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas bei nedidelio verslo plėtotojas. Pristatome kolegą iš Druskininkų Algimantą Slaboševičių, kuris po truputį įgyvendina ir pagrindinę savo svajonę – sugrįžti prie savo giminės šaknų.

Kaip sekasi dzūkams ar jau baravykų pilnos pintinės?
Pasirinkom. Prieš kelias dienas pasirodė grybai, visi išsiilgę, tai pašlavėm. Dabar jau sausa, tai reikia palaukti, kol vėl bus drėgniau ir vėl pridygs.

Papasakokite trumpai apie save.
Lapkričio mėnesį bus dvidešimt metų, kai dirbu saugos tarnyboje „Argus“. Prieš daug metų įkėliau koją ir, va, visus tuos metus dirbu. Pradžioje saugojome sanatoriją, vėliau, kai suformavo greito reagavimo ekipažą, perėjau ten dirbti ir visą laiką čia. Darbas labai patinka, nuolatos veiksme. Dirbu parą, tada
laisvos dienos, per jas mėgstu sportuoti. Su žmona abu einame į sporto salę, kur net nepastebime, kai prabėga dvi valandos. Žmona pirma pradėjo, tada mane išjudino ir sportuojame. Jei praleidžiame, blogai jaučiamės, lyg ko trūktų. Gyvename Druskininkuose, kur daug gražių vietų, tai tik turime laiko ir pasileidžiame tais keliukais. Turiu dukrą, kuriai jau dvidešimt treji. Pabaigė mokslus, pradėjo dirbti, kabinasi į gyvenimą pati, tai mes su žmona turime daugiau laiko savo pomėgiams.

O kokie Jūsų kiti pomėgiai?
Neseniai nusipirkom sodybą šalia Druskininkų, tai visą laisvą laiką leidžiame ten. Pailsime, ten ramu, gera. Po truputį remontuojamės, išbandome daržininkystę. Tai kokį augalą pasisodiname, tai kokią gėlę. Grįžtu prie šaknų. Pats užaugau Lenkijos pasienyje, Lazdijų rajone. Senelis buvo kalvis ir ūkininkavo. Tai moku visus kaimo darbus. Vėliau persikėliau į Druskininkus, gyvenome mieste, o dabar po truputį grįžtame.
Pasitvarkysime sodybą ir gal nuomosime – bus papildomos pajamos. Ji ant ežeriuko kranto, gražioje vietoje. Jei nori geriau gyventi, skirti laiko pomėgiams ar atostogoms, reikia nuolatos judėti. Su žmona dar turime dvi parduotuves, kur prekiaujame lietuviškų gamintojų drabužiais. Toks mažas šeimos verslas, tai veiklos per akis (red.: juokiasi).

 O kaip prisijungėte prie saugos tarnybos „Argus“?
Kariuomenėje tarnavau Vidaus reikalų ministerijos antrame pulke, vykdėm prevenciją, saugojome kalinius. Patiko toks vyriškas darbas, todėl po tarnybos net nesvarsčiau, pasukau tiesiai į saugos tarnybą. Ir patenkintas. Darbas įdomus, atsakingas, kolektyvas geras, įmonė stabili. Jau kiek laiko nuolatos auga, modernėja.

Ar sudėtingas darbas ekipaže, ar tenka nenaudėlius gaudyti?

Visko būna. Miestelis nedidelis, tai visus objektus puikiai žinome. Jei atsiranda naujas, susipažįstame. Žinau koks langas, kokios durys, visada nuodugniai apžiūrime. Negalime nieko praleisti, kad nepadarytume klaidų. Svetimą turtą saugome kaip savo.

Druskininkuose daug sanatorijų, barų, kur tenka pabendrauti  su pavartojančiais. Atvažiuojam būna – daug emocijų, bet aš visada bandau pagalvoti, kodėl jis taip elgiasi, gražiai pakalbinu ir nusiramina. Psichologais dirbame (red.: juokiasi). Kartais reikia ir palaikyti, kol nusiramins ar kol perduosime policijai. Bet dažniausiai susitariame gražiuoju.
Pas mus daug sodybų nutolusių. Dažnai šeimininkai išvyksta, pamiršę užrakinti duris ar kokį langą palieką, tai skubam į pagalbą. Informuojame, tai žmonės būna labai dėkingi. Teko ir vagį pagauti. Kartą atvažiavę radome apvogtą sodybą, greitai apklausėm kaimynus, pradėjom ieškoti ir radom įtariamąjį, kurį atidavėm atvykusiai policijai.

Ko palinkėtumėte savo kolegoms?
Važiuoti į priekį, kuo daugiau gyveni, tuo daugiau mokiniesi. Visiems sveikatos, stiprybės…
kaip savo. Druskininkuose daug sanatorijų, barų, kur tenka pabendrauti